Prasivėrė aukštos durys ir į kabinetą įžengė Mellisa. Kaukšindama savo blizgančių batų kulniukais, moteris lėtai užvėrė duris ir nužvelgė patalpą. Langai buvo uždengti užuolaidom, taigi moteris išsitraukė lazdelę ir mostelėjo ja. Visos užuolaidos dailiai nusklendė nuo langų ir kabinete įsivyravo pro langą išsiveržusi blausi sidabriška šviesa. Taigi, kieme vėl vyravo drėgmė, debesys ir rūkas. Juk čia Anglija. Šitoks oras čia kone kasdienybė.
Pagaliau atitraukusi įdėmų žvilgssnį nuo lango, ministrė žengė dideliu plačiu kilimo, nutiestu nuo durų iki jos rašomojo stalo. Ant jo gulėjo keletas naujai sudėtų popiergalių, bei keletas vokų, kuriuos atnešė pašto pelėdos.
Vėl begalės reikalų,- pamanė Melli ir niūriai sukikenusi apėjo rašomąjį stalą. Įsitaisiusi ant kėdės, ji paėmė savo erelio plunksną, pamirkė ją sodriai mėlyname rašale ir pradėjo pildyti naujau sukrautus popierius. Anketos, dokumentai... Daugelis reikalavo Mellisos parašo, taigi ji kiekvieną greitai peržvelgusi pasirašydavo.
Taip tvarkydama popierių krūvas, Mel praleido kelias neilgas valandas.